|
Piligriminis žygis iš Aušros Vartų į Trakus |
|
Piligrimysčių iš Vilniaus į Trakus tradicija |
Piligriminė kelionė nuo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos šventovės į Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, šventovę turi gilias tradicijas. Pirmą tokią maldingą kelionę iš Vilniaus į Trakus 1604 m. surengė Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina ir Trakų klebonas, savo maldose prašydami Dievo Motinos užtarimo, kad ši atitolintų krašte siautėjantį badą ir marą. Minima, jog visą keturių mylių (apie 30 km) kelią, vyskupas Vaina ėjo basas. Kas mylią procesija sustodavo ir jėzuitai sakydavo pamokslus. Maras liovėsi siautėjęs, o ši pirmoji kelionė davė pradžią jėzuitų organizuotiems kasmetiniams maldininkų žygiams, poetiškai aprašytiems Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus eilėraščiuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Piligrimystės ištakos Senajame Testamente
Visas Senasis Testamentas persmelktas Dievo kvietimo keliauti drauge su juo, kaip tai darė Abraomas, patikėjęs Dievo pažadu, palikęs gimtąjį kraštą, namus ir išskubėjęs Viešpaties žadėtosios žemės link. Laiške žydams (11, 8) rašoma: „Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs“. Abraomo kelionė yra visos Izraelio tautos kelionės per dykumą provaizdis. Dievas išsivedė savo išrinktąją tautą iš Egipto nelaisvės, ir nors izraelitai patyrė įvairiausių išbandymų, gundymų, savo pačių neištikimybę, stabmeldystę, netgi norą grįžti atgal į vergystę, Viešpats juos lydėjo kelionėje, saugojo, brandino ir atvedė į Pažadėtąją žemę. Pakartoto Įstatymo knygoje (2, 7) rašoma: „Iš tikrųjų Viešpats laimino tave visame, ką tik darei; jis žino apie tavo ėjimą per šią plačią dykumą. Per šiuos keturiasdešimt metų Viešpats, tavo Dievas, buvo su tavimi ir tau nieko netrūko”. Senajame Testamente piligrimystė – tai ištikimybės Viešpačiui ir pasikliovimo juo kelionė. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
